KVENTINAS TARANTINAS IR CITRININĖS KREIVABUDĖS

Parengė Jurga Liaubaitė

Atėjus rudeniui ir lietingiems orams, socialinius tinklus užplūsta vis daugiau nuotraukų su miško gėrybėmis – grybais. Krepšiai baravykų, miško laukymėje augančios voveraičių šeimos, gražuolės ūmėdės, besislepiančios po nukritusiais medžių lapais, – ko tik nepamatysi. Ar pagalvojote, kad grybus nesunkiai galima užsiauginti patiems savo namuose ir derlių nuiminėti beveik ištisus metus? Abejojate?! Manau, jog pokalbis su grybų namų „Mushi Mushi“ įkūrėjomis įkvėps Jus išbandyti naują „grybavimo“ būdą, neišeinant iš namų.

„Mushi Mushi“ komanda, nuotrauka iš asmeninio archyvo

RYŠYS SU GAMTA

Akvilė Banytė ir Deimantė Misiukonytė dažnai prisistato kaip grybų entuziastės, besižavinčios grybais visose srityse, ne tik maisto ar auginimo, bet ir jų medicininėmis galiomis, kitais panaudojimo būdais, pvz., statant namus, kuriant baldus ir t. t. „Mushi Mushi“ pavadinimas gimė prisimenant Kventino Tarantino filme „Nužudyti Bilą“ (angl. „Kill Bill“) išgirstą frazę, kurią atsiliepdami telefonu vartojo japonai – „Moshi Moshi“. Taip jie sveikindavosi. Tai mane prajuokino ir, kai skambindavo draugas, pradėjau ją vartoti atsiliepdama. Galvojant, kaip pavadinti šį projektą, iškilo ši frazė, nes šiek tiek priminė anglišką žodį mushroom (liet. grybas). Taigi, nusprendžiau pavadinti „Mushi Mushi“. Man šis pavadinimas patinka dėl jo skambesio bei žaismingumo ir puikiai tiko grybų auginimui, kuris tuo metu atrodė lyg žaidimas“, – grybų namų pavadinimo istorija dalijasi Akvilė.

Abi merginos turi glaudų ryšį su gamta. Akvilė užaugo kaime. Gamta, daržas, miškas, laukai visada buvo šalia. „Iki dabar jaučiu, kaip gamtoje mano kūnas nusiramina, galva praskaidrėja, atsiranda saugumo jausmas. Užaugus svajojau būti ir dainininke, ir virėja, nes nuo pat vaikystės mėgau suktis virtuvėje“, – sako grybų augintoja.

Deimantė vaikystėje vasaras leisdavo pas senelius kaime. „Tai buvo pačios nuostabiausios vasaros ir iki dabar gamta yra ta vieta, kur jaučiuosi geriausiai. Buvau vaikas, turintis daug fantazijų, visada mintimis kažkur išskrisdavau ir įsivaizduodavau įvairiausius dalykus. Lipdymas iš molio / plastilino, tapyba ar grafika buvo tos veiklos, kurias darant tiesiog išnykdavo laikas ir man be galo patiko, todėl tikėjausi tapti menininke“, – prisimena mergina.

IŠŠŪKIS SAU

Turint didelį draugo palaikymą ir veiklių moterų pavyzdį bei įkvėpimą, Akvilei pradėti veiklą nebuvo sunku. Sunkiau buvo nuspręsti kurti įmonę ir pažiūrėti į šį dalyką rimtai, o ne kaip tiesiog į mėgstamą veiklą. Nuo idėjos, kad nori auginti grybus ir grįžti į Lietuvą, iki realių veiksmų praėjo keli mėnesiai. Tuo metu mergina neturėjo darbo ar kitos veiklos, tad apsispręsti nebuvo taip sudėtinga.

Deimantės grybų auginimo patirtis Prancūzijoje, nuotrauka iš asmeninio archyvo

Deimantė su grybų auginimu susipažino savanoriaudama Prancūzijoje. „Iš pradžių neturėjau jokių didelių lūkesčių ar minčių, kad tai bus veikla, kuria užsiimsiu toliau. Tačiau jau užsiauginusi pirmuosius grybus, buvau tokia sužavėta jų išvaizdos, skonio ir pačios grybų auginimo idėjos, kad po truputį kažkur viduje pradėjo kirbėti mintis apie tokio projekto vykdymą Lietuvoje. Po kurio laiko sulaukiau Akvilės vizito Prancūzijoje ir tada lyg numanydama ji man pasiūlė kurti veiklą kartu, – pasakoja grybų entuziastė Deimantė. – Atsakiau Akvilei ne iš karto, nes truputį sukaustė nežinomybės baimė, bet pagalvojusi, kad tai yra puikus iššūkis sau ir galimybė kurti įdomią veiklą su drauge, sutikau su jos pasiūlymu.“

PIRMIEJI GRYBAI

Reikia pasidžiaugti, kad grybų auginimas suvienijo ir į gimtą šalį sugrąžino dvi lietuvaites. Akvilė studijavo magistrą Kopenhagoje ir po studijų dirbo prie trumpo projekto. Vėliau, jam pasibaigus, intensyviai ieškojo darbo Kopenhagoje, tačiau nelabai sekėsi. Tuo momentu ir susidomėjo grybų auginimu bei nusprendė grįžti į Lietuvą ir tėvų rūsyje įrengti grybų ūkį. Deimantė, baigusi savanoriauti Prancūzijoje, neturėjo jokių planų. Per daug negalvojo, kur ją vėjai nublokš, bet Akvilės vizitas sudėliojo visas mintis ir visus planus, ir taip atėjo sprendimas, kad laikas grįžti namo.

Grybų auginimo rinkiniai, nuotrauka iš asmeninio archyvo

„Pamenu, kaip nedrąsiai ir neužtikrintai viską dariau, bijojau padaryti blogai ir viską sugadinti, – sako Akvilė. – Tačiau pavyko iš pirmo karto ir buvo labai jaudinama patirtis, stebėti kažką tavo rankomis užauginto ir tokio gražaus, nematyto (pirmieji užauginti grybai buvo ryškiai geltonos spalvos – citrininės kreivabudės)“.

Deimantės pirmoji patirtis kiek kitokia. Pirmoji grybų rūšis, kurią mergina turėjo užsiauginti, buvo gluosninės kreivabudės, bet dėl grybienos tiekėjų klaidos, jos nuostabai grybai užaugo geltoni. Tai buvo citrininė kreivabudė. „Tikriausiai įspūdingesnio grybo realybėje nebuvau mačiusi, o ir skonis pranoko prieš tai ragautus grybus! – įspūdžiais dalijasi pašnekovė. – O užsiauginus pirmąjį grybą, vėliau norėjosi tik dar, dar ir dar.“

NENULEISTI RANKŲ

„Labai lengva save pamesti tobulame Instagrame su gražiais vaizdeliais, oi, kaip lengva. Ir kaip sunku pasidalyti, kai kažkas nepavyksta“, – socialiniame tinkle rašė grybų entuziastės.

Grįžus į Lietuvą, pradžioje, merginoms atrodė, buvo vien nesėkmės, kuriomis buvo sunku dalytis Instagrame. Kadangi šioje platformoje dauguma rodomų dalykų yra pozityvūs ir sėkmingi, nelabai buvo noro dalytis, kad ir vėl buvo susimauta ir grybai neužaugo. Tačiau grybų augintojos sąmoningai pasirinko kelti ir tokias akimirkas, nes norėjosi ir kitiems parodyti, kad kai kažką darai pirmą kartą, nebūtinai viskas iškart ir pavyks. Akvilė džiaugiasi išmokusi nenuleisti rankų, jei kažkas nepasiseka iš pirmo karto.

Darbų įkarštyje, nuotrauka iš asmeninio archyvo

„Pirmus pusę metų mums labai nesisekė ir tikrai sviro rankos, bet to ryžto ir motyvacijos išvystyti viską sklandžiai buvo daug daugiau, – sako Deimantė. – Tikra tiesa, kad dėl didelio darbo ir pastangų esame ten, kur esame.“ Kolegei antrina Akvilė: „Dirbti reikia daug, bet gal didesnė dalis sėkmės yra noras ir motyvacija kažką gražaus paleisti į pasaulį, žmonėms suteikti džiaugsmo per naujas patirtis.“

ATRADIMAI, SUKELIANTYS DŽIAUGSMĄ

„Nelabai galvojame apie konkurenciją, kai dalijamės grybų auginimo užkulisiais, labiau norime šiomis žiniomis pasidalyti su sekėjais, juos inspiruoti užsiauginti grybų patiems. Tai ir mums buvo labai didelis atradimas, sukėlęs daug įspūdžių ir džiaugsmo, todėl norime, kad ir kiti pajustų tą grybų auginimo gėrį“, – sako pašnekovės, paklaustos ar atvirai rodydamos grybų auginimo procesą nebijančios susilaukti konkurentų dėmesio.

Merginos džiaugiasi, kad jų vartotojai yra labai linkę į naujoves, ištroškę naujų veiklų, naujos patirties. Daugelis jų gyvena didmiesčiuose. Akvilė ir Deimantė jaučiasi labai dėkingos turėdamos tokią didelę ir palaikančią bendruomenę aplink save.

Ateityje grybų entuziastės „Mushi Mushi“ įsivaizduoja turėsiančios daugiau produktų savo asortimente, grybų auginimo dirbtuves, renginius, susitikimus ir dar daugiau žmonių, atradusių grybų auginimo džiaugsmą. Savo sekėjams norėtų palinkėti gero grybų derliaus ir smagių akimirkų auginant grybus!