„LAUKINĖ VIRTUVĖ“: GAL IR LAUKINIAI AUGALAI SULAUKS SAVO RENESANSO

Parengė Jurga Liaubaitė

Maisto kultūra šiuo metu pasaulyje ypač išplitusi. Žinomiausi virtuvės šefai taikydami įvairias technologijas siekia išgauti kuo įmantresnių skonių, nustebinti netikėtais produktų deriniais. Kartais didesnį susižavėjimą kelia patiekalo išvaizda, bet ar nepamirštama jo maistinė vertė. Apie tai, kaip laukinius augalus galima naudoti kasdieniuose patiekaluose, juos praturtinant maistinėmis augalų savybėmis, pasikalbėjome su socialinio tinklo „Instagrame“ paskyros „laukine_virtuve“ autore Monika Dulke.

NESPJAUK Į ŠULINĮ…

„Visada sakiau, kad niekada nebūsiu blogere ar rašysiu apie maistą, bet, kaip sako, nespjauk į šulinį, nes gali tekti iš jo gerti, – juokaudama pokalbį pradeda Monika. – Nemoku nei rašyti gražių tekstų, nei fotografuoti ir nesu virėja, ir tikrai kartais pasvarstau, ką aš čia darau. Tačiau mane paskatino tai, kad lietuvių kalba buvo labai mažai tokia forma pateikiama informacijos apie laukinius augalus. Tiesiog nutariau dalintis savo kelione. Jei pavyks kažką sudominti išbandyti laukinių augalų savo virtuvėje, man bus džiugu. Tik prieš vartojimą įsitikinkite, kad žinote, ką ragaujate, pradėkite nuo pažįstamų augalų. Tikrai neskatinu eiti per pievas ir tiesiog viską ragauti.“

Lauko gėrybės, nuotrauka iš asmeninio archyvo

Moteris teigia neturinti ypatingo polinkio šeimininkauti, gaminti ar įtikti kitiems. Nemėgsta sekti receptu, gaminimas jai – kūrybos forma, kai niekada neaišku, kas gausis. „Kaip mano vyras sako, jei ir norėčiau, negalėčiau pagaminti taip pat, – sako pašnekovė. – Todėl laukinių augalų naudojimas yra nauja forma išbandyti naujus dalykus, skonius, derinius.“

NORISI IŠBANDYTI

M. Dulkės kelias į laukinių augalų vartojimą buvo vingiuotas. Moteris net negalėtų įvardyti, kur jis tiksliai prasidėjo. Nuo vaikystės mėgo laukinius augalus ir miškuose praleisdavo daug laiko, bet studijų metais visai nuo to nutolo. „Studijų metu susidomėjau vynais, baigiau someljė mokyklą ir tai ilgai išbuvo mano dėmesio centre, – pasakoja ji, – bet, manau, koronavirusai ir karantinai pakeitė visų mūsų įpročius, nebevyko vyno renginių ir degustacijų, todėl nuo to nutolau. Tuo metu jau domėjausi tradicine kinų medicina, lankiau akupunktūrą ir pradėjau gilintis į mitybos pagrindus. Pripažinsiu, man buvo per sudėtinga.“

Viena mintis giliai paveikė Moniką ir nukreipė kita linkme. Pagal tradicinę kinų mediciną žmonės turėtų naudoti savo klimato augalus ir vaistažoles. Sekdama šia mintimi moteris pradėjo apie tai skaityti ir daugiau domėtis. Nuostabą kėlė tai, kad informacijos lietuvių kalba apie tai buvo labai mažai.

Dilgėlių sėklos, nuotrauka iš asmeninio archyvo

Informacijos, idėjų išbandyti tinklaraštininkė ieško angliškai ir vokiškai. Seka daug austrų, vokiečių laukinių augalų pedagogų, taip pat anglų kalba holistinės sveikatos specialistų. „Pripažinsiu, – atvirauja moteris, – prieš įvesdama naują laukinį augalą į savo virtuvę skaitau apie jį trimis kalbomis ir randu galybę idėjų, kurias noriu išbandyti.“

MAISTINĖ AUGALŲ VERTĖ

„laukine_virtuve“ skirta smalsiems žmonėms, pasiruošusiems išbandyti kažką naujo, kitokio. Konkrečių tikslų pašnekovė sakosi neturinti, bet norėtų ateityje užsiimti laukinių augalų edukacijos projektais.

„Dauguma laukinių augalų yra matomi kaip vaistažolės, kurios naudojamos jau sergant. Bet aš manau, kad laukinius augalus galima integruoti kaip kasdienį, daug maistinių savybių turtingą maistą, kuris gali padėti išvengti ligų, o ne tik vartoti, kai ligos mus kamuoja, – sako Monika. – Žinoma, reikia atsižvelgti į kiekį ir augalų savybes, bet, manau, šiuo metu yra per daug baimės, siejamos su laukinių augalų vartojimu, ateinančios ir dėl žinių trūkumo. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje yra specialybė – laukinių augalų pedagogika, skirta suteikti kitiems specializuotų žinių apie laukinių augalų vartojimą.“

„Pastaruoju metu mane labai traukia atgal į gamtą, tai tapo ramybės, smalsumo ir kūrybingumo laiku, – mintimis dalijasi pašnekovė. – Iš kitos pusės, kuo labiau tuo domiuosi, tuo labiau suprantu, koks maistine verte yra tuščias maistas iš prekybos centrų. Sode auganti dilgėlė yra maistingesnė ir ekologiškesnė nei špinatai iš plastikinio pakelio.“

Paprašėme Monikos pasidalyti vienu iš laukinės virtuvės receptų, kuris tiktų ir šventiniam stalui: „Mano šventinis favoritas yra orkaitėje keptų burokėlių, raudonųjų pupelių, marinuotų agurkėlių, krapų, dilgėlių sėklių salotos su aliejumi, majonezu ar veganišku sėmenų majonezu. Galima dar dėti granatų sėklų ar graikinių riešutų.“

Rudens salotos, nuotrauka iš asmeninio archyvo

Monikos manymu, yra sukurta stipri vartojimo kultūra – pirkti. Labai daug kalbama apie tokius supermaisto produktus kaip avokadas, šalavijo (angl. chia) sėklos, spirulina, bet niekas nereklamuoja dilgėlių, kiaulpienių ar kitų augalų, kurie auga tiesiog šalia. „Manau, prožektorių šviesa nepaskirstyta tolygiai, – sako Monika, – o juk mes svečius norime nustebinti įmantriais, populiariais dalykais, kokiu nauju internete išgirtu receptu, o ne keptais kiaulpienių iš sodo pumpurais. Šalia turime nuostabių produktų, kuriuos galima atrasti iš naujo. Juk itališkos picos kažkada irgi buvo varguolių maistas, tad gal ir laukiniai augalai sulauks savo Renesanso.“

DŽIAUGSMO AKIMIRKOS

M. Dulkė savo veiklos darbu nelaiko, labiau poilsiu ir kūrybine veikla po darbo, bet, žinoma, norint iš tam tikros veiklos pragyventi, pasikeičia veiklos formulė ir koncentracija į rezultatą. Pašnekovės manymu, kiekviena veikla ar darbas turi išlaikyti tam tikras džiaugsmo akimirkas, kitaip tai nebeteiks malonumo. Šiuo metu laukinėje virtuvėje Monika jomis ir dalijasi.

Dilgėlių ir ananasų sultys, nuotrauka iš asmeninio archyvo