TIKRA DRAUGYSTĖ VALANDŲ NESKAIČIUOJA

Parengė Jurga Liaubaitė

„Kol kas tu man esi tik mažas berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų mažų berniukų. Ir man tavęs nereikia. Tau manęs irgi nereikia. Aš tau esu tik lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mums vienam kito reikės. Tu būsi man vienintelis pasaulyje. Aš būsiu tau vienintelė pasaulyje…“, – jau klasika tapusiame kūrinyje „Mažasis princas“ draugystės ryšius aprašo prancūzų rašytojas Antuanas de Sent Egziuperi (pranc. Antoine de Saint-Exupéry). Kaip mes jaukinamės žmones? Ar sugebame išlaikyti ilgalaikę draugystę? Kuo draugystė žmogų gali praturtinti? Pabandykime paieškoti atsakymų į šiuos klausimus.

KĄ KALBA MOKSLAS?

Šiaurės Ilinojaus universiteto psichologės ir draugystės ekspertės dr. Suzanne Degges-White manymu, draugystė yra santykiai, apimantys dvi gana skirtingas dimensijas – tarpusavio priklausomybę ir savanorišką dalyvavimą. „Tikrą draugystę apibūdina kiekvieno nario noras bendrauti su kitu. Vyrauja abipusis susidomėjimas vienas kito patirtimi ir mintimis, taip pat „priklausomybės“ ir ryšio jausmas, – sako ji. – Draugystė reikalauja abipusiškumo – susižavėjimo, pagarbos, pasitikėjimo ir emocinės bei  tiesioginės paramos.“

Gerai pagalvojus, vaikystėje juk draugystės teorijos ir jų samprata mums būna dar visai nežinoma. Pirmieji susipažinimai prasideda nuo paprasto „Labas!“. Pasidalijimo kokiu nors žaislu ar kokia su esama situacija visai nesurišta fraze. Vaikai nuoširdžiai, atvirai ir be išskaičiavimo nori bendrauti, po truputį augindami sudėtingą draugystės procesą ir semdamiesi iš jo gyvenimiškos patirties. Darželis, mokykla, užklasinė veikla, universitetas, darbas – terpės, kuriose gali užsimegzti draugystė ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar ji bus tvirta, ilgaamžė ar ne.

Moksliniai tyrimai, nuotrauka iš www.pixabay.com

2018 m. The Journal of Social and Personal Relationships publikuotoje Kanzaso universiteto atlikto tyrimo ataskaitoje nagrinėjama laiko, reikalingo susirasti draugą, trukmė. Tyrėjai nustatė, kad norint pažįstamam žmogui pereiti į draugo / bičiulio statusą, su juo reikia praleisti 50 valandų. Iš bičiulio į artimo draugo – 90 valandų, o norint tapti geriausiais draugais tam reikės nepagailėti ir 200 valandų. Reikia atkreipti dėmesį, kad šios valandos turi būti praleistos poilsiaujant, drauge juokaujant, žaidžiant įvairius žaidimus ar kitaip leidžiant laisvą laiką. Valandos, praleistos dirbant, nėra įskaičiuojamos.

„Mes turime skirti tą laiką, – užtikrintai sako tyrėjas, komunikacijos mokslų docentas Jeffrey Hallis. – Negalima spragtelėti pirštais ir susirasti draugą. Artimų santykių palaikymas yra svarbiausias mūsų gyvenime atliekamas darbas. Su tuo sutinka ir dauguma žmonių, atsidūrę mirties patale.“

DRAUGYSTĖ – GEROS SAVIJAUTOS GARANTAS

Saulėtą, gražią dieną, manau, ne kartą parke esate matę senyvo amžiaus vyrus, žaidžiančius šaškėmis ar šachmatais. Kol nebuvo įsisukusi pandemija, Bernardinų parke savaitgaliais galėdavai išvysti net visą mėgėjų turnyrą. Šurmuliuojanti, patarimais besidalijanti bendraminčių draugų kompanija, nebijanti vienas kitam pasakyti ir griežtesnio žodžio ar patraukti vienas kito per dantį.

Žmogui labai svarbi jo psichinė sveikata ir pusiausvyra gyvenime. Prie geros savijautos palaikymo reikšmingai prisideda ir kokybiška draugystė. Asmenys, turintys gerų draugų, dažniau jaučiasi laimingi, patiria mažiau streso. Artimas bičiulių ratas padidina pasitikėjimą savimi, suteikia daugiau vidinės ramybės, darnos, reikalingą emocinę paramą sunkiomis akimirkomis: susirgus, praradus artimą žmogų ar vykstant skyryboms ir kt. Stiprią socialinę paramą turintiems suaugusiesiems sumažėja daugelio reikšmingų sveikatos problemų rizika, įskaitant depresiją, aukštą kraujospūdį ir antsvorį. Vyresnio amžiaus suaugusieji, turintys turtingą socialinį gyvenimą, tikėtina, gyvens ilgiau nei bendraamžiai, turintys mažiau ryšių. Ne vieno šios srities tyrimo rezultatai rodo, kad tvirtos draugystės puoselėjimas, draugų parama iš tikrųjų gerina bendrą sveikatos būklę ir laimės pojūtį senatvėje.

Laiko patikrinta draugystė, nuotrauka iš www.pexels.com

Vieno pasivaikščiojimo metu, einant jau minėto parko taku, prieš mus su drauge žingsniavo dvi pagyvenusios moterys. Jos ramiai šnekučiavosi, niekam per daug nekrisdamos į akis. Stebimas vaizdas nejučia sukėlė mūsų diskusiją – kaip mes atrodysime po kelių dešimčių metų, kuri kuria iš jų galėtume būti, apie ką kalbėsimės ir koks bus mūsų tarpusavio ryšys, ar jis išliks. Prognozuoti visuomet sunku, bet viskas įmanoma įdedant abipusių pastangų.

KAŽKUR PASAULY YRA ŽMOGUS…

Manau, daugelis sutiks su teiginiu, kad draugystė yra vienas esminių žmogaus pilnavertiško gyvenimo komponentų šalia gimininių santykių ir saviraiškos būtinybės.

Apima ypatingas jausmas žinant, kad kažkur pasauly yra žmogus, prisimenantis, galvojantis apie tave ir kuriam ne vis vien, kaip tau sekasi. Susitikus, kad ir po ilgo nesimatymo, viskas taip paprasta, lyg būtų tik akimirka prabėgusi. Neretai išsivysto net telepatinis ryšys, kuomet iškyla noras parašyti ar skambtelti, žiū…, o telefone atkeliavusi draugo žinutė.

Draugystė, nuotrauka iš  www.pixabay.com

Savo DRAUGAMS visada būsiu dėkinga už tai, kad būdami šalia sukuria ramybės oazę, kurioje nukrinta visos kaukės ir nebaisu pasirodyti „be grimo“, kur mėgaujiesi akimirka čia ir dabar, esi su tais, su kuriais ir nori tuo momentu būti. Ačiū už juoką, pokalbius apie nieką, bet kartu ir apie viską, palaikymą ir padrąsinimus reikiamu momentu.

„Draugystė – kaip suknelė, – parašė man viena iš draugių, kai paprašiau pasidalyti savo nuomone. – Trumpa arba ilga, peršviečiama, susiūta… Jų gali būti pilna spinta. Tačiau retesnis tas atvejis, kai suknia pasitaiko kokybiško ir nebūtinai brangaus audinio, idealiai tinkančio modelio, nors sensti ir mėgsti sausainius. Kurį laiką dažnai dėvima, po ilgos pertraukos ji vis tiek būna tobula ir mėgstamiausia, nors bandei pakeisti nauja ar net teko pamirkyti ir išplauti vieną kitą vyno dėmę. Tai suknelė su istorija… ir visiems gyvenimo atvejams.“

Branginkime ir puoselėkime savo istorijas…